Senokai tas buvo (2011-08) ir naujas šiltasis sezonas
privertė susiimti. Kaip sako: „Padaryti tą juodą darbą“. Beveik 200km, aplankytos 8 planuotos ir dvi
neplanuotos vietos, beveik visada diena kelionėje ir daug įspūdžių.
Pirmoji dalis – Raseiniai, Nemakščiai, Bijotai, Kaltinėnai,
Varniai, Pavandenė.
Kelionės startas ir finišas Raseiniuose. Pirmoji stotelė (pirmoji ir neplanuota)
Nemakščių bažnyčia. Jei kas keliautų
šiuo maršrutu, priminsiu, kad dar iki
Nemakščių būtina aplankyti
Jūkainių parką ir
Molovėnus.
Nemakščiuose bažnyčia
kelis kartus buvo sudegusi, atstatyta, karo apgriauta. Dabartinė yra pakankamai
nauja, (berods pokariu pradėta statyti), šventorius baigtas tvarkyti tik
2009-10 metais. Asmeniškai man į akis krito du dalykai: visas bažnyčios fasadas
dekoruotas akmenimis. Esu matęs iš
akmens pastatytų bažnyčių, bet dekoruotų ne.
Gyvai bažnyčia atrodo labai didingai ir neįprastai. Antra kas man krito
į akis, tai rėmėjų sąrašas, kuris prisidėjo prie šventoriaus tvarkymo. Turbūt koks trečdalis miestelio gyventojų
išvardinta. Kadangi sustojimas buvo neplanuotas, neužtrunkame ir
keliaujame toliau.
Kitas sustojimas Bijotuose, prie Dionizo Poškos baublių. Nežinau,
ar dėl to, kad remontas dar nebaigtas buvo ar Žemaičiai nuorodų nemėgsta, bet
senajame Žemaičių plente nebuvo nuorodos, kur pasukti reikia. Pralėkėm kokius
5km, bet vedini užsispyrimo vis tiek radome. Istorija šios vietos tokia. Muziejų tūkstantmečio ąžuolo,
vadinto Baubliu, kamiene 1812 m. įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška. Baubliu
pavadino todėl, kad vėjas drevėse baubdavo.
Mes atvykome kai dar vyko remontas ir aplinkos tvarkymas, bet buvo jau
nemažai nuveikta. Pirmiausia pasitinka gražiai sutvarkyta aplinka. Sodas, pieva, tvenkinukas. Pati vietovė yra įdomi.
Sodyba stovi kalvoje, turi savo kūdrą.
Žemiau sodybos yra nedidelis tvenkinys, į kurį išteka perteklinis vanduo
iš Poškos sodybos.

Į muziejų neužėjome, nes vyko remontai. Pagaliau ateiname prie baublių. Reikia
iškarto paminėti, jog prie pačių baublių neprieisite ir nepačiupinėsite. Jie
užkonservuoti specialiai pastatytuose nameliuose, kuriuose palaikoma reikalinga
drėgmė ir šiluma. Bet per didžiulius stiklus gerai matosi. Šiek tiek
pasižvalgom ir keliaujam į kitą stotelę.
Kaltinėnai. Jei važiuosite iš Raseinių pusės, iš toli Jus
pasitiks ant kalno stovintis didžiulis kryžius. Nuo kryžiaus atsiveria puiki
panorama. Kaip ir prieš tai, nebuvo nuorodos, jog prie kryžiaus dar yra ir
Dvasingumo parkas.
Kiek ten dvasingumo spręsti kiek vienam, bet parkas įdomus.
Kalvotoje vietovėje išdėliota daugybė didelių akmenų, juose iškalti šventųjų
motyvai. Taip pat yra mini koplytėlė.
Dar kas įdomu, jog visus tuos akmenis nereikia apeiti keliais, o galima
apvažiuoti automobiliu. Yra tikrai
įspūdingų darbų. Ir vieta vykusiai parinkta.
Kadangi laikas mus spaudė, tai visi sustojimai buvo pakankamai trumpi. Keliaujame į Varnius. Medvėgalį paliekame kitam kartui. Pakeliui
randame nuorodą (pagaliau) į Bilionių apžvalgos bokštą. Tai antroji mūsų
nenumatyta stotelė. Kadangi nuoroda yra, manome, kad viskas čia pat ir
nesunkiai rasime. Deja. Nors šį kartą nuorodų neįtikėtinai daug, bet vis tiek
porą kartų svarstėme ar teisinga linkme keliaujame. Bet vis dėl to (gal dėl to,
kad žemaitiškomis šaknimis jautėme) radome.
Ant kalvos, apsuptos medžių, stovi
metalinis bokštas, iškylantis virš medžių viršūnių. Gera gražią vasaros dieną
dairytis po apylinkes iš taip aukštai. Vėjas
gaivinančiai pučia, bemaž po kojomis šnara medžių viršūnės. Iš bokšto pasižiūrime kur Varniai (neįmanoma
nepamatyti didžiulio Lūksto ežero) ir keliaujam ten.
Varniuose stabtelim tik trumpam. Aplankom Lūksto ežerą, patį
miestelį. Kadangi esu buvęs anksčiau, būtinai rekomenduoju pasivaikščioti po
draustinį kuris yra beveik prie ežero. Teritorijoje nutiestas medinis takas,
pateikta informacijos apie teritorijoje saugomus augalus.
Pavandenė. Šalia kaimelio yra pora piliakalnių, ežeras. Bet
mus domina du objektai: Sklepkalnis ir Sprūdės piliakalnis. Sklepkalnis
(alkakalnis) atsirado 1904 m. mirus dvarininkui Leonardui Sakeliui, Pavandenės
dvaro valdytojui.
Šioje stačiašlaitėje Gludo ežero pakrantės kalvoje jo sūnus
Zigmantas Sakelis įrengė šeimos mauzoliejų. Į jį buvo perkelti ir kitų Sakelių
bei ankstesnių Pavandenės dvaro savininkų Danilavičių palaikai. Sovietmečiu
vandalams suniokojus Pavandenės dvarą ir mauzoliejų visi jame buvę palaikai
perlaidoti Sklepkalnio viršūnėje.
Kitas visai šalia esantis objektas - Sprūdės piliakalnis. Istorikų
nuomone, piliakalnis senovėje priklausė baltų gynybos sistemai. Sprūdė virš
jūros lygio pakilusi 216,2 m. Sprūdės piliakalnio viršuje – apvali aikštelė. Originaliai įrengta apžvalgos aikštelė
leidžia lengvai susipažinti su apylinkėmis.
Aikštelėje suguldyti dideli
akmenys, o ant jų iškalta kokie objektai ir kokiu atstumu nuo Sprūdės
piliakalnio.