2009 m. birželio 15 d., pirmadienis

Apie lokius, medų ir korius.


Turbūt visi galvoja, kad jei vadini save lokiu, medų kabini statinaitėmis :) nevisai taip :) medų valgau tik su koriais. Su tuo vaškiniu daiktu, ant kurio nešamas medus. Dar iš vaikystės likęs prisiminimas, kai kaime sukdavo medų. Į tokį didelį barabaną pridėdavo stačiakampių su medum (nežinau kaip vadinasi) ir sukdavo, kol medus išbėgdavo. O vaikai gaudavo gabaliukų korių. Tokia natūrali medaus kramtoškė :) ir skonis visai kitas medaus. Kadangi aš kitokio medaus neimdavau, tai parvežė man korių. Paskutinį kartą korių buvau valgęs gal prieš kokius 10 metų ir kaip gera buvo vėl pajust tą skonį... ir natūralu, kad mintys grįžo į kaimą. Į vienkiemį, kuriame buvo tikras pienas, tikras medus, tikras lašinys, švarus oras, nesugadinta gamta ir paprasti kaimo žmonės. gaila, kad to vis mažiau ir mažiau... bet kol dar yra, viskas gerai:) 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą