2009 m. spalis 3 d., šeštadienis

Kaip lokys vandens parke turškėsi

Vieną savaitgalį Vichy vandens parkas padarė akcija (labai populiarus žodis). 30lt už 4 val. maudynių. Aišku būčiau nieko nežinojęs, jei nedraugas. Nulėkėm kaip dauguma, po 12val, kai jau gerokai išmiegoję buvom. Pataikėm tokiu metu, kai dar tik visi rinktis pradėjo. Smagu buvo matyti žmones, kurie atėjo nežinodami apie akciją ir buvo labai maloniai nustebę per pus pigesniais bilietais J Aplinka visai maloni pasitinka, einam į rūbines. Kadangi jau ne pirmą kartą tokiose vietose, einam ieškoti spintelės su lengvu numeriu J Persirengę patraukiam maudynių ir mažumėlę pasiklystam... nuoroda į vandens parką. Gerai. Einam. Vyrų dušas, informacija, moterų dušas, nuoroda į vandens parką, rodanti atgal. Kiek pakrapštę galvas, nutarėm, kad įėjimas per dušus. Taip ir buvo. Vandens parke pasitinka šiluma ir truputis neaiškumo, kur eiti... bet greitai susigaudę kas kur, jau laukiam eilėj prie vamzdžio. Ir pataikom ant nusileidimo, kuriame leki tamsoj. Aš tai pavadinčiau vienkartiniu nusileidimu. Leidžiantis pirmą kartą, pakankamai daug įspūdžių. Leki tamsoj, nieko nesimato, tik jauti kaip tavo pripučiama valtis daro posūkius. Antrą kartą taip gerai nėra. Jūrmaloje yra toks pat nusileidimas, tik ten dar yra mažas tramplinas vamzdyje. Super jausmas, kai leki tamsoj ir pajauti, kad jau skrendi ir vis dar nežinai ar tuoj nusileisi J buvo dar pora kažkokių takelių, kurie turbūt buvo ne itin įdomūs, jei nepamenu....

Toliau pasiėmėm morkinę valtį ir nulėkėm į atrakcioną, kuriame leidomės daugiausia kartų. Pakankamai greitai leidiesi dviviete valtimi, tada staigus kritimas žemyn ir kilimas į siena, kuo aukščiau. Ta siena grįžti atgal, nedidelis tramplinas ir kelionė baigiasi baseinėlyje. Mums per trampliną nepavyko pašokti, bet buvo kas visai smagiai pašoko. Štai prie šito atrakciono išlindo mūsų tautos bėdos, tokios kaip budulizmas, nemokėjimas skaityti ir prastas darbo organizavimas. Normalūs žmonės nučiuožia, atiduoda valtelę kitam ir jei nori kartoti stojasi į eilę. Bet buduliai eilėj nestovi. Dar yra pakabintas užrašas, bet lietuviai neskaito. Yra ir prižiūrėtojas (vadinasi gelbėtoju) kuris į tai žiūri pro pirštus. Žmonės paburba ant budulių, jie pažiūri kreivai ir viskas eina toliau. Buvo du gražuoliai, kuruos galima vadint etatiniais, daugybę kartų leidosi. Tada nuėjom išbandyti nusileidimo didžiuliu ratu, į kurį gali sulipti kokie 3-4 žmonės. Ten tikrai tiek reikia, nes dviese neišvystai tokio greičio.

Pačiam viršui yra du nusileidimo takai. Patys smagiausi. Juose čiuoži vienas ir be jokių valtelių. Deja, visą dieną neveikė...

Toliau patraukėm į baseinus, barą, sukūrinęs vonias. Baseine krenta nemažas krioklys. Labai taiklus draugo apibūdinimas buvo: „palindus atrodo, kad gyvulių banda bėga per tave“. Išties, krenta didelė jėga ir kaip smagiai pamaigo pečius, nugarą. Iš to baseino, galima patekti į lauką. Ten rūkančiųjų rojus. Plūduriuoji lauke ir rūkai. Vėlgi susidūrėm su skaityti nemokančiais ir nelabai mąstančiais lietuviais. Ant sienos parašyta, jog negalima šokinėti į vandenį. Bet nardančių buvo, kai baseine pakankamai daug žmonių.

Pasiturškę apie dvi valandas, patraukėm į pirtis. Reikia žinoti, kad į pirčių zoną įleidžia tik su rankšluosčiais. Yra pora pirčių su didesnėm temperatūrom, į kurias reikia neštis rankšluostį pasitiesimui. Įspūdį padarė trys dalykai: rūko pirtis, ledo kambarys ir vėsi, drėgna pirtis. Rūko pirtis nerealus dalykas. Tiek rūko, kad kitoj pusėj sėdinčių nesimato. Reikia sėsti antram aukšte, nes ji nekaršta ir pirmam truputį vėsu. Kvėpavimas tuo rūku labai maloniai jaučiasi nosyje. Atrodo, kad tiesiog valo kvėpavimo takus. Toliau kėblinom į ledo kambarį. Pakaitus pirtyje, visai įdomu šaltyje pastovėti J išbandę dar pora pirčių, nusitaikėm į pirtį, kuri nekaršta ir drėgna. Man tokios patinka, todėl gerai nusiteikiau. Viskas lyg akmeniu dėta, šviesu, prigulę žmonių, vietos gulėjimui nedaug ir vėsu... prisėdom kur radom vietos, klausom japoniškos muzikos, kur tom kanklėm groja... kaip tais nei karšta, nei ką... atsilaisvino vieta, kur atsigulti galima, susirangiau ir supratau kur ciūcikas pakastas. Šildoma ne visa pirtis, o tos vietos kur sėdi ar tai guli. Susirangiau tokioj lenktoj vietoj, nugarą, šonus šildo, aromatų kvapai ir japoniška muzika ramina, tik galvai nepatogu... atsinešiau rankšluostį, pasidėjau po galva, išsidrėbiau taip kaip man patogu ir jaučiu kaip miegas ima... šilta, gera, ramu. Nė nepajaučiau, kaip pradėjau pamažėl varvėti... toks raminantis kambarys, kuriame mielai užtrunki ir be jokio streso po truputį varvi. Aišku rimtiems vyrams, kurie sausoj pirty malonumą pradeda jausti tik prie 130 laipsnių, ten nėra ką veikti J Taip va nejučia prabėgo dar pora valandų.

Patraukėm atgalios į dušus, nusiplauti chloruotą vandenį, kuris ilgiau pamirkus pradeda jaustis. Duše nėra muilo... apie tai savo interneto svetainėje neskelbia vandens parkas. O galėtų...

Vandens parkas rekomenduoja turėti rankšluostį, bet aš manau, kad jei einama į pirtis, reikia dviejų. Maniškis po pirčių buvo gerokai šlapias. Pramoga savaitgaliui visai nebloga, ypač už 30lt, bet vargiai ar verta 65lt...

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą