Penktadienį pagaliau atsirado proga nukeliauti į muitinės muziejų. Kodėl pagaliau? Nes jis dirba iki 16 valandos, o penktadieniais iki 15 valandos. Ta proga, kad turėjau laisvą dieną, lekiam ten. Dar savaitės pradžioje parašiau į muziejų laišką ir kaip tikėjausi, atsakymo negavau, bet prisiskambinti pavyko. Pasakė kada pas juos pietūs, o po jų jau galime aplankyti. Atvykus pasitinka rimtas budintis, tikras pareigūnas, kukliai pasisveikinam, paklausiam kelio ir nesunkiai randam muziejų. Pasirodo jis iškart po dešine :)
Tik įėjus pasitinka netikėtas vaizdas. Nėra pilkų sienų su iškabintomis ekspozicijomis ar daugybės stalų nukrautų istorinių dokumentų. Sienos lyg dėžėm iškaltos, šilta ir jauki aplinka. Mus pasitinka muziejaus vadovas Arvydas Pranevičius, trumpai aprodo kas kur ir palieka domėtis istorija. O aprodyti yra ką. Pasirodo yra užslėptų dalykų, kurių nerastų kuklus muziejaus lankytojas, nekišantis nagų kur nereikia. Keli pavyzdžiai: lentoje išgręžtos skylės. Pasirodo pro jas pažiūrėjęs, pamatai nuotraukas. Atveri duris, o ten uniformos kybo. Pasuki seifo užraktą ir keičiasi nuotraukos. Pirmoje salėje užtrukom ilgiausiai. Daug įdomių eksponatų, yra vaizdo ir garso medžiagos.
Antroji salė skirta paminėti per valstybės atkūrimą tarnavusiems ir žuvusiems pasieniečiams. Vėlgi maloniai stebina, kad tai nėra po stiklu pakišti dokumentai, o vaizdo medžiaga, nuotraukos, keli eksponatai ir tinkama aplinka.
Keliaujam į trečią salę. Įvairūs konfiskuoti daiktai, beabejos, mus labai domina. Nereikia tikėtis kokaino maišų ar ginklų partijos :) labiausiai mane sudomino (draugei nelabai patiko) buteliuose konservuoti gyvūnai. Gyvatės, skorpionai ir panašūs azijiečių mėgstami dalykai. Atrodo įspūdingai. Gaila, kad nėra padėtų kokių nors netikrų pinigų. Lietuviai mėgsta tokius dalykus :) Beje, ar žinote, kad dauguma Lietuvos muitinės šunų yra retriveriai? Apsilankę sužinosite netgi jų visų vardus :)
Ketvirtoji salė (koridorius) nemažiau įdomi. Pasaulio šalių dovanos ir suvenyrai mūsų muitinei. Nuo atminimo medalių, metalinių mašinėlių iki aukso siūlais siūtų drabužių. Būdamas tipinis muziejų lankytojas įsivaizdavau, kad fotografuoti negalima. Pasirodo galima, tik aš apie tai paklausiau išeidamas, kai daugumoje salių buvo užgesintos šviesos :) Bet šiek tiek nuotraukų yra bendram supratimui, apie ką kalba :) Prieš išeidami pakalbame su ponu Arvydu apie nūdieną, muziejus ir patenkinti traukiam namo.
Reziumė: lašas šviežio oro muziejų niūrybėje. Naujas požiūris, įdomus sprendimas ir patenkintas lankytojas.
P.S. Pamiršau paminėti, kiek kainuoja apsilankymas muziejuje. NIEKO!
Oficiali informacija: http://www.muziejai.lt/vilnius/muitines_muziejus.htm
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą