Vasariška kelionė po Žemaitiją

Senokai tas buvo (2011-08) ir naujas šiltasis sezonas privertė susiimti. Kaip sako: „Padaryti tą juodą darbą“. Beveik 200km, aplankytos 8 planuotos ir dvi neplanuotos vietos, beveik visada diena kelionėje ir daug įspūdžių. 

Pirmoji dalis – Raseiniai, Nemakščiai, Bijotai, Kaltinėnai, Varniai, Pavandenė.

Kelionės startas ir finišas Raseiniuose.  Pirmoji stotelė (pirmoji ir neplanuota) Nemakščių bažnyčia.  Jei kas keliautų šiuo maršrutu,  priminsiu, kad dar iki Nemakščių būtina aplankyti Jūkainių parką ir Molovėnus.

 

Nemakščiuose bažnyčia kelis kartus buvo sudegusi, atstatyta, karo apgriauta. Dabartinė yra pakankamai nauja, (berods pokariu pradėta statyti), šventorius baigtas tvarkyti tik 2009-10 metais. Asmeniškai man į akis krito du dalykai: visas bažnyčios fasadas dekoruotas akmenimis.  Esu matęs iš akmens pastatytų bažnyčių, bet dekoruotų ne.  Gyvai bažnyčia atrodo labai didingai ir neįprastai. Antra kas man krito į akis, tai rėmėjų sąrašas, kuris prisidėjo prie šventoriaus tvarkymo.  Turbūt koks trečdalis miestelio gyventojų išvardinta. Kadangi sustojimas buvo neplanuotas, neužtrunkame ir keliaujame toliau. 

Kitas sustojimas Bijotuose, prie Dionizo Poškos baublių. Nežinau, ar dėl to, kad remontas dar nebaigtas buvo ar Žemaičiai nuorodų nemėgsta, bet senajame Žemaičių plente nebuvo nuorodos, kur pasukti reikia. Pralėkėm kokius 5km, bet vedini užsispyrimo vis tiek radome. Istorija šios vietos tokia. Muziejų tūkstantmečio ąžuolo, vadinto Baubliu, kamiene 1812 m. įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška. Baubliu pavadino todėl, kad vėjas drevėse  baubdavo.  Mes atvykome kai dar vyko remontas ir aplinkos tvarkymas, bet buvo jau nemažai nuveikta. Pirmiausia pasitinka gražiai sutvarkyta aplinka.  Sodas, pieva, tvenkinukas. Pati vietovė yra įdomi. Sodyba stovi kalvoje, turi savo kūdrą.  Žemiau sodybos yra nedidelis tvenkinys, į kurį išteka perteklinis vanduo iš Poškos sodybos.

Į muziejų neužėjome, nes vyko remontai.  Pagaliau ateiname prie baublių. Reikia iškarto paminėti, jog prie pačių baublių neprieisite ir nepačiupinėsite. Jie užkonservuoti specialiai pastatytuose nameliuose, kuriuose palaikoma reikalinga drėgmė ir šiluma. Bet per didžiulius stiklus gerai matosi. Šiek tiek pasižvalgom ir keliaujam į kitą stotelę.

 

Kaltinėnai.  Jei  važiuosite iš Raseinių pusės, iš toli Jus pasitiks ant kalno stovintis didžiulis kryžius. Nuo kryžiaus atsiveria puiki panorama. Kaip ir prieš tai, nebuvo nuorodos, jog prie kryžiaus dar yra ir Dvasingumo parkas.

Kiek ten dvasingumo spręsti kiek vienam, bet parkas įdomus. Kalvotoje vietovėje išdėliota daugybė didelių akmenų, juose iškalti šventųjų motyvai.  Taip pat yra mini koplytėlė. Dar kas įdomu, jog visus tuos akmenis nereikia apeiti keliais, o galima apvažiuoti automobiliu. Yra tikrai įspūdingų darbų. Ir vieta vykusiai parinkta.

Kadangi laikas mus spaudė, tai visi sustojimai buvo  pakankamai trumpi. Keliaujame į Varnius.  Medvėgalį paliekame kitam kartui. Pakeliui randame nuorodą (pagaliau) į Bilionių apžvalgos bokštą. Tai antroji mūsų nenumatyta stotelė. Kadangi nuoroda yra, manome, kad viskas čia pat ir nesunkiai rasime. Deja. Nors šį kartą nuorodų neįtikėtinai daug, bet vis tiek porą kartų svarstėme ar teisinga linkme keliaujame. Bet vis dėl to (gal dėl to, kad žemaitiškomis šaknimis jautėme) radome.

Ant kalvos, apsuptos medžių, stovi metalinis bokštas, iškylantis virš medžių viršūnių. Gera gražią vasaros dieną dairytis po apylinkes iš taip aukštai.  Vėjas gaivinančiai pučia, bemaž po kojomis šnara medžių viršūnės.  Iš bokšto pasižiūrime kur Varniai (neįmanoma nepamatyti didžiulio Lūksto ežero) ir keliaujam ten.

Varniuose stabtelim tik trumpam. Aplankom Lūksto ežerą, patį miestelį. Kadangi esu buvęs anksčiau, būtinai rekomenduoju pasivaikščioti po draustinį kuris yra beveik prie ežero. Teritorijoje nutiestas medinis takas, pateikta informacijos apie teritorijoje saugomus augalus.

Pavandenė. Šalia kaimelio yra pora piliakalnių, ežeras. Bet mus domina du objektai: Sklepkalnis ir Sprūdės piliakalnis. Sklepkalnis (alkakalnis) atsirado 1904 m. mirus dvarininkui Leonardui Sakeliui, Pavandenės dvaro valdytojui.

Šioje stačiašlaitėje Gludo ežero pakrantės kalvoje jo sūnus Zigmantas Sakelis įrengė šeimos mauzoliejų. Į jį buvo perkelti ir kitų Sakelių bei ankstesnių Pavandenės dvaro savininkų Danilavičių palaikai. Sovietmečiu vandalams suniokojus Pavandenės dvarą ir mauzoliejų visi jame buvę palaikai perlaidoti Sklepkalnio viršūnėje.  

Kitas visai šalia esantis objektas - Sprūdės piliakalnis. Istorikų nuomone, piliakalnis senovėje priklausė baltų gynybos sistemai. Sprūdė virš jūros lygio pakilusi 216,2 m. Sprūdės piliakalnio viršuje – apvali aikštelė.  Originaliai įrengta apžvalgos aikštelė leidžia lengvai susipažinti su apylinkėmis.

 Aikštelėje suguldyti dideli akmenys, o ant jų iškalta kokie objektai ir kokiu atstumu nuo Sprūdės piliakalnio.